Vėl keliausime!

Tuo momentu, kai pasaulį sustabdė koronavirusas, „West Express“ turėjo beveik 10 000 užsakymų klientų, kurie buvo įsigiję pačias įvairiausias kelionių paslaugas, daugiau nei 100 pasaulio valstybių teikiamas daugiau nei 300 skirtingų tiekėjų – aviakompanijų, Lietuvos ir užsienio kelionių organizatorių, viešbučių, transporto kompanijų, ekskursijų organizatorių... Visus šiuos užsakymus peržiūrime ir ieškome geriausių sprendimų savo klientams, norintiems atšaukti, perkelti keliones ar pakeisti jų sąlygas. Esame be galo dėkingi tiek klientams, tiek darbuotojams, kurie šio neapibrėžtumo sąlygomis kartu ieško ir randa išeitis.

Šiandien norime priminti sau ir kitiems, kodėl keliaujame ir kaip tai darėme tada, kai tam buvo pačios įvairiausios kliūtys. Nebepamename, bet kažkada kelionių užsakymus agentūros darė faksais, su grupes lydinčiais gidais buvo galima susisiekti tik taksofonų pagalba, į keliones vežėmės maistą, nes kainos kitose šalyse mums buvo neįkandamos. Ir tai mums nesukliudė judėti po pasaulį! Koronavirusas irgi nauja realybė, prie kurios, tikime, vėl sėkmingai prisitaikysime ir saugiai vyksime pažinti pasaulio.

Jei pritariate šiai minčiai, pasidalinkite savo sena atostogų nuotrauka socialiniuose tinkluose su grotažyme #velkeliausiu, parašykite, kuo ta kelionė buvo išskirtinė ir meskite iššūkį draugams juos pažymėdami. Dalinkimės įspūdžiais ir svajokime apie ateinančias keliones drauge! Mes vėl keliausime!


Mūsų kelionių prisiminimai:

Laura Bagdonienė
Kur? Jalta (Krymas)
Kada? 1989 m. rugsėjis.
Pirmoji mano kelionė buvo į Jaltą (Krymą), aš buvau ketverių. Kaip dabar atsimenu tas begalinio dydžio bangas, kurios atsimuša į krantą ir pakyla iki 5 ir daugiau metrų aukščio. Pirmas susidūrimas su akmenuotu paplūdimiu, kurio akmenukai nuo karščio įkaisdavo taip, kad galėdavai žingsniuoti tik ant jų užpylus vandens. Taip ir pramogaudavau visą dieną iš jūros kibirėlyje nešdama vandenį ir juo vėsindama akmenis prieš kiekvieną žingsnį. O medūzos! Kokios didelės, skaidrios ir skaudžiai deginančios....Bet dabar labiausiai norėčiau sugrįžti ten dėl nuostabiojo Kregždutės lizdo – neogotikinio stiliaus pilies, kuri stūkso ant Auroros uolos. Nuotraukoje aš su močiute.

Sigita Samoškaitė
Kur? Vokietija.
Greičiausiai tai „Hansa Park“. Man buvo 11 metų, tai tiek ir rūpėjo pavadinimai. Buvo pirma kelionė už Lietuvos ribų. Eilės prie Lietuvos ir Lenkijos pasienio buvo kilometrinės, stovėjome paromis. Vakarų Vokietija buvo kitas pasaulis su kramtoma guma, spalvingais drabužiais, televizoriais su distancinio valdymo pulteliais. Žmonės kitokie, oras kitoks, saulė kitokia. Mama specialiai man ir sesei „sudėjo cheminį“, kad giminėms Vokietijoje galėtų parodyti „gražius vaikus“. Tai tie du pudeliai nuotraukoje – aš ir sesuo. :)

Vilija Plungytė
Kur?
Sočis.
Tai buvo mano pirmoji kelionė į užsienį – Sočį, prie Juodosios jūros. Tiesa, nesavarankiška, su tėvais. Važiavome traukiniu 1,5 paros – skrydžiai dar nebuvo taip lengvai pasiekiami. Prisimenu tik, kai kiemo draugėms rodžiau nuotraukas, visos aikčiojo, kad buvau ten, kur auga palmės. Kai kas spėliojo, gal mes buvome Afrikoje :) Tokios egzotiškos atrodė palmės.

Sandra Mikolaitienė
Kur? Airija.
Kada? 2007 m.
Jei gerai pamenu, skrydžio dieną man suėjo 13 metų. Tai buvo pati pirmoji mano kelionė kažkur toli, kur pasaulis už vandenyno atrodė nesuprantamas. Kelionės tikslas – Airija.  Pirmas skrydis vaiko gyvenime, kuris įstrigo iki širdies gelmių! Airija pasirodė labai kaprizinga šalis savo oro ir atmosferos atžvilgiu.

Vasarė Stundžienė
Kur? Kroatija.
Kada? 2004 m.
Pirma poilsinė kelionė lėktuvu į Kroatiją 2004 metais. Nuotraukoje mano dukra su dabar jau legendinių Lietuvos Avialinijų lėktuvu.

Roberta Lauruševičė
Kur? Portugalija, Braga.
Kada? 2006 m. spalis.
Tai buvo mano pirmoji savarankiška kelionė į užsienį. Su draugėmis susidarėme maršrutą, susikrovėme lagaminus ir iškeliavome susipažinti su senove alsuojančia šalimi – Portugalija. Aplankėme vieną seniausių Europos sostinių – Lisaboną, žavėjomės Porto senamiesčiu, jaukiomis parduotuvėlėmis, mažais namukais ir siauromis, spalvingais akmenimis grįstomis gatvelėmis. Užsukome į miestą kvepiantį apelsinais – Koimbrą. Ten žavi ne tik istoriją menantys pastatai, kopimas siauromis gatvelėmis aukštyn, žemyn, bet ir aplink tvyrantis apelsinmedžių kvapas. Neaplenkėme ir elegancija spindinčio miesto – Bragos, kur įveikėme tūkstančius laiptelių kopiant į Bom Jesus do Monte kalną. Šioje spalvingoje kelionėje ragavome portugališkus skanėstus, daug juokėmės ir jautėmės tokios laimingos.

Violeta Kleinienė
Kur? Ispanija.
Kada?
2013 m.
2013 m. San Sebastianas – dabar vadinama Donostia. Gastronominė kelionė į Baskų kraštą – Bilbao, San Sebastianas, Riojos slėnis. Puikiausi prisiminimai :)

Aldona Vygontienė
Kur? Kelionė į Paryžių.
Kada? 1999 m. rugpjūtis.
Tai buvo pirmoji kelionė su šeima į užsienį. Skridome su „Lietuvos avialinijų“ lėktuvu. Didžiausia svajonė aplankyti Paryžių ir be abejonės Disneilendą-išsipildė. Vykome su savo lietuviškomis dešromis, lašiniais ir duona. Kavą ir greitai paruošiamas sriubas plikėme „mini gyvatuko“ pagalba. Su savo sumuštiniais nuo ryto iki vėlyvo vakaro vaikščiojome, kad kuo daugiau galėtumėme pamatyti. O Disneilende visai suvaikėjome, nežinau kam buvo įdomiau, ar mano sūnui (tada buvo 9 m.), ar mums – tėveliams. Visa ta magija, mylimi pasakų personažai, pasakiška ir graži aplinka visiškai susuko mums galvas ir nukėlė mus į vaikystę. Nors ledai ten kainavo ~15 Lt už porciją, o „dešrainis“ ~25 Lt. (tuo metu tai buvo labai brangu....), prie atrakcionų parkų eilėje kantriai stovėjome po pora valandų – niekas negalėjo sugadinti nuotaikos, viskas buvo puikiai, nes poreikiai buvo kitokie....

Diana Stankevičienė
Kur? Vokietija
Kada? 1989 m.
1989 m. rugpjūtį vyko moksleivių mainų programa. Po griežtos atrankos buvau tarp keleto laimingųjų,  galėjusių išvykti į tuometinę Vokietijos Federacinę  Respubliką (Berlyno siena krito po 3 mėnesių). Apie mūsų grupę anuomet net rašė vietinė spauda. Pamenu, pavadinimas buvo „Eine Reise in eine andere Welt“  (vert. Kelionė į kitą pasaulį). Sunku nusakyti žodžiais, koks buvo jausmas matant spalvotus namus, spalvingai apsirengusius žmones, modernius prekybos centrus... Vis tai buvo kaip kažkas iš fantastikos srities :) 9 šios kelionės dienos smarkiai pakeitė mano, anuomet 14-metės, pasaulį.

Oksana Kočurienė
Kur? Sakartvelas
Kada? 2015 m.
Štai siunčiu savo ir savo jaunesnės sesers Rūtos nuotrauką iš sausio 2015 m. išvykos į Sakartvelo meilės miestą Signahi, kur yra nuostabus Niko Pirosmanio muziejus. Nei prasti orai, nei sulaužyta mano koja nesustabdė kelionės planų ir kaip matosi, nuotaika buvo puiki!!! Aš manau, kad prieš išvykstant į bet kokią kelionę, svarbiausiai apsiginkluoti gera nuotaika, būti atviram pasauliui ir nieko nesitikėti! Kelionės – tai viena geriausių investicijų į savo ateitį! Šiuo nuostabių prisiminimų niekas nepavogs ir ilgais žiemos vakarais senatvėje bus faina pavartyti nuotraukų albumus ir prisiminti kelionių įspūdžius!

Eglė Jaugienė
Kur? Petra (Jordanija).
Kada? 2013 m. sausis.
Mano pirmasis apsilankymas Jordanijoje. Teko garbė pastovėti sargyboje prie Petros vartų, kad patekčiau į Rausvosios rožės miestą, priskirtą prie Naujųjų septynių pasaulio stebuklų :) Siko upės slėnyje tarp kalnų uolose išskaptuoti statiniai - įspūdingas bei stebinantis gamtos ir žmogaus kūrinys, kurį pamatyti norisi vėl ir vėl.

Evelina Vedrickienė
Kur? Šri lanka
Kada? 1998 m.
Tai buvo pirmoji egzotinė kelionė šviežiai „iškeptai“ agentei. Iki šiol pamenu tą virpuliuką, kai po ilgo skrydžio nutirpusiomis kojomis išlipau tiesiai į „pirtį“, kur pasitiko abosuliučiai kitokie žmonės, kitokie kvapai, kitokia žaluma ir skoniai... O kai papuošė sariu, kažkodėl jaučiausi Zita ar Gita iš indų filmo, bet visai ne šrilankietė. :)

Neužilgo mes vėl keliausime! Tik jau būsime „kitokie“ žmonės – dar geresni, dar labiau subrendę ir dar atsakingesni keliautojai.

Rūta Petraitienė
Kur?
Pažintinė kelionė autobusu į Paryžių.
Kada? 1996 m. rugpjūtis.
Tai buvo pirmoji mano tolimesnė kelionė į užsienį (bent jau, kurią pamenu). Išvykimo vieta buvo aikštelė prie dabartinio „Artis Vilnius“ viešbučio. Štai kaip atrodė Vilniaus senamiestis tuo metu. Iš kelionės prisimenu ilgas valandas praleistas pasieniuose. Programa buvo neįtikėtino tempo - vakare vos vilkdavome kojas, ne vieną naktį praleidome autobuse. O Amsterdame „McDonald‘s“ dviese su tėčiu sumokėjome sumą, kuri pavertus į mūsų valiutą buvo ~40 Lt – atrodė neįtikėtinai didelė suma! Vis dėlto tą kelionę prisimenu iki šiol kaip daugelio paskui sekusių kelionių pradžią - kiek daug gero įvyko nuo to laiko ir kaip toli nuėjome!

 

Rūta Nariūnienė
Kur? Bulgarija.
Kada? 2000 m. birželis.
Tai buvo mano pirmas infoturas ir pirma kelionė į užsienio kurortą (anksčiau aplankyta Jalta nesiskaitė užsienis :) ),  kai pradėjo dirbti „Novaturas“ ir „Aviaturas“. Nenusakomas jausmas, kai gavau patvirtinimą. Grupė mūsų buvo nedidelė, bet labai smagi. Aplankėme visus kurortus, pamatėme daug viešbučių, kurie visiškai neprimena dabartinių. Išsiaiškinome kas tai „viskas įskaičiuota“. O svarbiausia, buvo aplankytos visos diskotekos. Bulgarijoje puikūs kurortai su gražiais smėlio paplūdimiais. Vilioja ir netolimas tik 2-jų valandų skrydis. Tikiu, kad dar teks paragauti salotas (Šopski) ir labai gardžiai paruoštos troškintos avienos su daržovėmis, bulvėmis ir rūgpieniu (Giuvec). Nuotrauka daryta 2000 m. Nesebare, kuris  įtrauktas į pasaulinį UNESCO paveldo sąrašą ir vadinamas miestu-muziejumi. Nedideliame pusiasalyje įsikūręs Senasis Nesebaras yra vienas seniausių Europos miestų, galbūt pats seniausias Pietryčių Europos miestas.

Laura Šepetienė
Kur?
Peru.
Kada?
2006 m.
Tai nebuvo mano pirmoji kelionė į užsienį ir pirmoji mano kelionė į egzotiškiausią šalį - Peru. Kinkos drebėjo nuo pirmos iki paskutinės minutės, nes lydėjau grupę. Vairuotojas, kuris didesnę dalį kelionės buvo vienintelis vietinis, kalbėjo tik ispaniškai. Keliautojai prašydavo manęs versti, nors ispanų kalbos mokėjau tik tiek, kiek girdėjau anuomet populiariuose serialuose. Praėjus daugiau nei 14 metų po šios kelionės, prisimenu Peru su didžiausia nostalgija ir gausybe užmintų mįslių.