Meniu
Sužinokite daugiau apie jus dominančia kelionę
Padėkite mums suorganizuoti Jums nepamirštamas atostogas - užsiminkite apie savo lūkesčius, kad pasiūlytume tik Jums skirtą kelionių variantą!

* - Privalomi laukeliai

Keliautojų akademija. Kuo kvepia Lietuva? A. Mickevičiaus sąmprotavimai.

Nukreipimo puslapiai - iliustracijosParfumeris, „Fumparfum“ kvapų linijos kūrėjas, o dabar ir rašytojas knygos „Kvepalai: aromatų magija, arba olfaktorinės istorijos“ autorius Aistis Mickevičius gyvenime turi dvi dideles aistras kvapus ir keliones. Tai kur kas daugiau nei „pliusiukų“ dėliojimas, pamačius ar atradus kažką naujo. Net namai jam tėra tarpinė stotelė nuo vienos kelionės iki kitos. Tai kuo gi kvepia A. Mickevičiaus kelionės?

Iš kiekvienos kelionės žmogus sugrįžta vis kitoks. Vadinasi, jei trokšti pokyčių – išorinių ar vidinių, – būtina keliauti? Nežinau, kaip yra kitiems, bet man kelionės – labai svarbi gyvenimo dalis. Jei neturėčiau ga-limybių keliauti, būtų nepaprastai sunku matyti daugiau pozityvių dalykų. Gyvename išties mažoje, uždaroje, konservatyvioje bendruomenėje, kurios ribotumas ilgainiui ima slėgti. Prie to prisideda ir klimato ypatumai. Todėl stengiuosi pasinaudoti kiekviena pasitaikiusia proga kur nors pabėgti. Visos kelionės – didelės ir mažos – „įkrauna“ žmogų naujos energijos, padeda pažvelgti į save ir savo aplinką iš šalies, daug ką pergalvoti ir, žinoma, dovanoja neįkainojamos patirties. Todėl, mano manymu, kelionės būtinos, kaip oras. Visiems.


Mane kažkodėl labiausiai vilioja tolimas Madagaskaras. Jam tiktų kokia nors egzotiška, niekad anksčiau neuosta aromatų kombinacija.

 
Kaip semiatės įkvėpimo – tingiai ilsėdamasis ar visgi aktyviai kaupdamas įspūdžius ir naujus pojūčius? Iš kelionių visada grįžtu pilna galva idėjų. Galbūt todėl, kad kelionėse išnyksta ta buitinė rutina, kuri ilgainiui gali „nužudyti“ bet kokį kūrybiškumą. Tad keliauju aš dažnai, turiu savo mėgstamas vietas, bet visada mielai leidžiuosi atrasti naujų miestų, sutikti naujų draugų, pasitikti naujų patirčių. Būtent įvairios patirtys yra esminis mano kelionių momentas. Todėl gulėjimas paplūdimyje – ne man, „pliažinis“ poilsis atsibosta per pirmas dvi dienas, nors jūra beprotiškai patinka...

Man reikia „įkrauti“ smegenis, todėl mano kelionės dinamiškos: lėktuvais, traukiniais, autobusais, laivais. Mane domina įvairiausios kultūrinės patirtys, todėl lankau muziejus, įdomias vietas, daug vaikštau pėsčiomis, ragauju vietinį maistą. Taip užsimezga pažintys – būtent dėl jų net patį turistiškiausią pasaulio kampelį galima pamatyti visai kitomis akimis.

Dažnai keliaudami žmonės susidėlioja privalomų aplankyti vietų sąrašą – tai tarsi dizainerių diktuojamas „must have“ naujam sezonui. Ką apie tai manote? Aš irgi prieš kiekvieną kelionę domiuosi, ką toje vietoje galima įdomaus nuveikti, ką pamatyti. Visada pasidomiu muziejais, galerijomis, parodomis, ypač jeigu keliauju į kokį nors kultūrinį centrą. Jei būsimasis kelionės tikslas dar niekad nelankytas, pasižymiu visus lankytinus objektus. Be to neapsieisi. Pirmai pažinčiai turistiniai objektai labai tinka. Sulig kiekvienu kitu kartu jau galima gilintis į niuansus. Todėl mėgstu sugrįžti į tas pačias vietas vėl ir vėl.

Nukreipimo puslapiai - iliustracijos

Kokios tai šalys, kokie miestai? Kas traukia ten sugrįžti? Visada norisi sugrįžti į Paryžių. Tas miestas kiekvienąkart sugeba nustebinti, nors skrendu ten bent tris kartus per metus ir, rodos, po tiek kartų jau esu išvaikščiojęs jį skersai išilgai. Man nesuprantamas tas vadinamasis pliusiukų dėliojimas, nes pažinti šalį, miestą, kultūrą gali tik nuosekliai tyrinėdamas – po žingsnelį, po kruopelytę. Neužtenka tik nusifotografuoti prie labiausiai lankomo objekto. Tas pats ir su knygomis, filmais, spektakliais... Vieno karto dažniausiai nepakanka.
Kita mano meilė – Ispanija. Ji tokia didelė ir įvairi! Jau ne pirmus metus ten keliauju ir vis dar iki galo jos nepažinau. Tas pats ir su Italija, Prancūzija. Tai šalys, kuriose labai ryškus regioniškumas, kiekviena jų turi savitą istoriją, kultūrinį paveldą. Tai tyrinėti yra nepaprastai įdomu. Tik tokiomis akimirkomis supranti, kad šios planetos iki galo pažinti neįmanoma, net jei skraidai skersai išilgai, nes detaliam pažinimui reikia laiko, o jis, deja, nėra begalinis. Daug kur norėtųsi, bet, būdamas realistas, „degu“ tik tais maršrutais, kurie atrodo įdomiausi. Štai šiuo metu nepaprastai noriu į Pietų Ameriką. Kažkas mane, matyt, ten šaukia (šypsosi).

Paryžius kvepia gastronomija, prabangia parfumerija, taip pat pelėsiu, kartais drėgme, net šlapimu.

Įvardykite, kuo kvepia Jūsų pamėgti miestai ir šalys? Sunku įvardyti miesto ar šalies kvapą, nes paprastai kuo daugiau kultūrinės „mišrainės“, tuo daugiau kvapų. Daug kas priklauso nuo asmeninių patirčių, metų laiko, aplinkybių. Bet kartais iš tiesų koks nors regionas ar vietovė turi ryškų, įsimenantį aromatą. Štai, pavyzdžiui, Ispanijos Šiaurėje esantis Cadaques miestelis, kurio pašonėje kadaise kūrė ir gyveno siurrealizmo genijus Salvadoras Dali, man kvepia sodriu pušų sakų ir jūros brizo aromatu. Karštą vasarą tas kvapas ten tiesiog tvyro ore. O štai Portugalijos pakrantėje įsikūręs žvejų miestelis Penišė tąkart kvepėjo jūros dumblu ir šviežia žuvimi. Paryžius kvepia gastronomija, prabangia parfumerija, taip pat pelėsiu, kartais drėgme, net šlapimu. O iš visų mano mylimo Vilniaus kvapų labiau patinka pavasarinis – po lietaus – ir dar vasaros kvapas, kai žydi liepos.

Nukreipimo puslapiai - iliustracijosJeigu kurtumėte Lietuvos kvapą – koks jis būtų? Su Lietuvos kvapu susijusi labai įdomi istorija. Prieš daugelį metų viešėjau pietinėje Prancūzijoje, Grase, kur individualaus seminaro vienoje iš seniausių parfumerijos kompanijų metu lektorė pasiteiravo manęs apie jau egzistuojantį „Lietuvos kvapą“. Įsiplieskė įdomi diskusija, mat ideologiniu požiūriu šis projektas, mano nuomone, toli nuo tobulybės. Lektorė niekaip negalėjo suprasti tokių mano minčių priežasties. Mano manymu, prancūzų parfumeriams, kūrusiems aromatą, tiesiog pritrūko konkretesnio įsivaizdavimo, koks yra tas lietuviškas kvapo identitetas. Mano kvietimu po pusmečio lektorė atvyko į Lietuvą skaityti paskaitos vietiniams parfumerijos entuziastams. Aklai degustuojant parfumerines esencijas visi tiksliausiai identifikavo mums iš tiesų puikiai pažįstamą čiobrelį. Ir tą akimirką lektorė sušuko man: „Dabar aš supratau! Čiobrelis – štai kas yra tikrasis Lietuvos kvapas!“ Taigi, nėra geresnio būdo šalies kvapui identifikuoti, kaip paklausti tų, kurie čia gyvena. O po to jau galima ir oficialų aromatą kurti.
Todėl prieš keletą metų su savo komanda pradėjome įdomų parfumerinį projektą ironišku pavadinimu – „LOOK: #lithuanians“ (išvertus iš anglų kalbos – „Žiū, #lietuviai“). Visų pirma, socialiniuose tinkluose organizavome apklausas, kad sužinotume, su kokiais kvapais vietiniams ir užsieniečiams asocijuojasi mūsų šalis. Atsakymai nenustebino. Tai, ką dažniausiai uodžiame savo aplinkoje, ir yra mūsų šalies kvapas. Mes išleidome seriją to paties pavadinimo difuzorių, kurių pakuotė („lietuvio išgyvenimo svetur rinkinys“) 2015 m. laimėjo Gero Dizaino apdovanojimą ir apvažiavo ne vieną tarptautinę parodą.

Mane domina įvairiausios kultūrinės patirtys, todėl lankau muziejus, įdomias vietas, daug vaikštau pėsčiomis, ragauju vietinį maistą.

Kelionių akademijaDaugelio svajonių atostogų maršrutas veda į kokią nors salą – tai savotiškai mistinis žemės lopinėlis, apsuptas vandens platybių. Kokios asociacijos iškyla apie tai pagalvojus? Tiesą sakant, iš salų esu lankęsis tik ūkanotame Albione, t. y. Didžiojoje Britanijoje, tad sunku ką nors detalizuoti. Bet ateityje norėčiau aplankyti dar ne vieną – Madeirą , Jamaiką, Balį, Velykų salą ir Madagaskarą. Manau, kad iš tiesų sala – tai visada ne tik geografiškai, bet ir kultūriškai ypatinga vieta. Mane kažkodėl labiausiai vilioja tolimas Madagaskaras. Iš įvairių šaltinių žinau, kad tai – absoliučiai unikali vieta su niekur kitur nesutinkama augalija ir gyvūnija. Ir nors ši sala yra šalia pietinių Afrikos žemyno krantų, vietiniai gyventojai visiškai nepanašūs į tradicines afrikiečių tautas. Juk tai labai įdomu! Toks absoliučiai savitas pasaulis. Jam tiktų kokia nors egzotiška, niekad anksčiau neuosta aromatų kombinacija.

Žmogaus atmintis unikali: ji pamena ne tik lankytas vietas, išgyventus jausmus, bet ir... kvapus. Kokie kvapai primena vieną ar kitą šalį? O namai? Kuo jie kvepia? Anksčiau, kai išvažiuoti į svečias šalis buvo ne itin daug galimybių, labiausiai įsiminęs iš kelionių kvapas buvo tas, kuris būdingas daugelio Vakarų Europos didmiesčių parkams. Ten auga pas mus nesutinkami medžiai – platanai. Jie skleidžia specifinį, tiems parkams būdingą kvapą. Ir būtent tas kvapas man ilgą laiką asocijavosi su Vakarais. Užuodi jį ir supranti, jog esi laisvoje Europoje. Mano namai – tik tarpinė stotelė tarp kelionių. Dažnai juos vėdinu, tad paprastai jie kvepia gaiva. Bet kartais iškvėpinu namus ambros smilkalais, o vonios kambarį nuolat kvėpinu savo paties sumaišytu kedro ir čiobrelio aromatu, kuris sukuria malonų SPA efektą.