Kam bha ma kye mran ma prany (“Iki pasaulio pabaigos, Birma”) – tyliai pradeda, o kai viską baigia, lengvai linkteli juodaakis Nain Nainas, padeklamavęs Mianmaro, kitaip Birmos, himną. Ir priduria, kad paprastai visi pagiedoję iš pagarbos kraštui lengvai nusilenkia.
Tada užsimeta brezentinę kuprinę, pasikaišo nutrintą languotą longyi – ilgą medvilninį sijoną iki kulkšnių – ir patraukia žemyn į smaragdines Šano krašto kalvas, plytinčias Šiaurės Rytų Birmoje. Pro arbatos plantacijas, pro krioklius, pro veidrodinius ryžių laukus, pro raudonžemį baisiais buivolais ariančius vietinius.
„Mes tikime, kad keliavimas yra viena stipriausių pasaulio tolerancijos
