Traukinių maršrutas po Italiją

Savaitės diena	Traukinys	Tvarkaraštis
sekmadienis	Milanas (Centrale) – Roma (Termini)	08:15 – 11:45, 09:15 – 12:45
antradienis	Roma (Termini) – Florencija (S.M.N.)	08:15 – 09:50, 09:15 – 10:50
antradienis	Florencija (S.M.N.) – Venecija (S.Lucia)	17:30 – 19:33, 20:30 – 22:33
ketvirtadienis	Venecija (S.Lucia) – Milanas (Centrale)	16:20 – 18:55, 16:50 – 19:25

Savaitės diena	Traukinys	Tvarkaraštis
sekmadienis	Milanas (Centrale) – Roma (Termini)	08:15 – 11:45, 09:15 – 12:45
antradienis	Roma Termini – Florencija (S.M.N.)	08:15 – 09:50, 09:15 – 10:50
trečiadienis	Florencija (S.M.N.) – Venecija (S.Lucia)	09:30 – 11:33, 10:30 – 12:33
penktadienis	Venecija (S.Lucia) – Verona (Porta Nuova)	07:50 – 09:00, 08:58 – 10:03
penktadienis	Verona (Porta Nuova) – Milanas (Centrale)	16:45 – 18:35, 17:32 – 18:55

Savaitės diena	Traukinys	Tvarkaraštis
sekmadienis	Milan (Centrale) – Genuja (Piazza Princ.)	08:05 – 10:12, 12:25 – 14:32
sekmadienis	Genuja (Piazza Princ.) – Piza (Centrale)	16:52 – 18:57, 18:52 – 20:57
pirmadienis	Piza (Centrale) – Roma (Termini)	09:00 – 11:50, 11:00 – 14:14
antradienis	Roma (Termini) – Florencija (S.M.N.)	13:15 – 14:50, 13:45 – 15:20
trečiadienis	Florencija (S.M.N.) – Venecija (S.Lucia)	09:30 – 11:33, 10:30 – 12:33
ketvirtadienis	Venecija (S.Lucia) – Verona (Porta Nuova)	07:50 – 09:00, 08:58 – 10:03
penktadienis	Verona (Porta Nuova) – Milano (Centrale)	08:05 – 09:25, 09:02 – 10:25

Milano (Milanas) – antras pagal dydį Italijos miestas ir turtingiausio šalyje, Lombardijos regiono, sostinė. Būdamas mados, finansų ir pramonės centru Milanas traukia didelius atvykstančiųjų srautus. Čia puikiai dera romantiškos vietos ir bankų dangoraižiai, baroko stiliaus rūmai ir stilingos parduotuvių vitrinos, senieji tramvajai ir modernūs autobusai. Nors po II pasaulinio karo didelė dalis Milano architektūros palikimo buvo apgadinta, miestas vis dar turi ką parodyti. Miesto širdis – Milano katedra – Duomo S.Maria Nascente. Ši didinga penkianavė bažnyčia pribloškia savo 56 metrų aukščio fasadu, aukštais, dangų liečiančiais bokštais. Katedra statyta beveik penkis šimtmečius, tačiau išlaikė savo pirminio projekto stilių: gotikiniai langai, barokiniai frontonai, daugiau nei 2000 skulptūrų, kurios puošia jos stogą į kurį galima pakilti. Taip pat aplankykite Palazzo di Brera. Šie rūmai pastatyti 1776 m. ir kurį laiką veikė kaip jėzuitų kolegija, vėliau pertvarkyti į meno akademiją, kuri veikia iki šiol. Pinacoteca di Brera – viena svarbiausių meno kolekcijų visoje Italijoje: čia eksponuojami Lombardijos ir Venecijos mokyklų dailininkų kūriniai. Castello Sforzesco – 1450 m. statyta, viena įspūdingiausių Italijos pilių. Architektūrinį ansamblį sudaro rūmai, juosiami sienos su kampiniais bokštais, pagrindiniai vartai, vidaus kiemeliai. Šiuo metu čia  įsikūrę Museo Egizio, kuriame galėsite susipažinti su egiptietišku pasauliu ir Museo d‘Arte Antica – antikos meno muziejus, taip pat čia rasite muzikos instrumentų, baldų, skulptūrų, keramikos ir ginklų kolekcijas. Viena gražiausių miesto bažnyčių – San Maurizio al Monastero Maggiore. Tai buvęs benediktinų vienuolynas, kur šiuo metu įsikūręs archeologijos muziejus. Buvusio vienuolyno vidų puošia 16 a. freskos, rudenį čia rengiami senosios muzikos koncertai. Viena seniausių Milano bažnyčių – Sant‘Eustorgio bažnyčia. Ji pastatyta Šv.Eustorgiaus, Milano vyskupo, garbei 4 a. Gražiausia bažnyčios vieta – Portinari koplyčia iš 15 a. Čia po marmurine arka rasite dominikono Pietro iš Veronos antkapį, kuris būdamas inkvizitorius aršiai persekiojo katarus.

Verona (Verona) – miestas garsėjantis savo meilės istorija, nepaprastu architektūriniu palikimu, švariomis gatvėmis! Tai antras pagal dydį miestas Veneto regione ir vienas turtingiausių miestų Šiaurės Italijoje. Vienas žymiausių miesto architektūros paminklų – Romėnų amfiteatras, dar vadinamas Arena, pastatytas 1 a. Šalia, Bra aikštėje Palazzo Barbieri – miesto rotušė (1883 m.). Miesto centru laikoma – Piazza delle Erbe. Šioje aikštėje įsikūręs ilgą istoriją menantis turgus, kuriame galima įsigyti šviežių vaisių ir daržovių. Netoliese Veronos Madonos fontanas – Cansignorio darbas (1368 m.). Čia taip pat rasite aukščiausią Veronos bokštą - Lamberti (83 metrai). Jo statyba prasidėjo 1172 m. ir truko kelis šimtmečius. Bokšto viršuje senieji „Rengo“ ir „Maragona“ varpai (1464 m.). Šalia bokšto – Palazzo Comune – neoklasikinį fasadą turintis pastatas. Erbe aikštėje vienas priešais kitą puikuojasi „Torre del Gardello“ (1370 m.) ir „Cassa Mazzanoti“. Pastarasis pastatas papuoštas Cavalli freskomis iš 16 a., o jo viršuje galima pamatyti šešias pagonių dievybes – Jupiterį, Merkurijų, Venerą, Apoloną, Heraklį ir Minervą. Turistų traukos vieta  - „Kapulečių šeimos namai“ ir netoliese esantis „Casa Montecchi“ – deja nesutvarkytas – pagal tradiciją, Romeo šeimos namas. Nuo Erbe aikštės keliaujant link upės, atsidursite prie didžiausios bažnyčios Veronoje – Santa Anastasia bazilikos. Ši gotikinė bažnyčia statyta 1290 - 1481 m., ją puošia Pisanello freskos. Kitos Veronos įžymybės - Romos imperijos laikų teatras pastatytas 1 a., San Stefano bažnyčia su baroko stiliaus dekoracijomis. Žymiausi tiltai – akmeninis Ponte Pietra – pastatytas Romos imperijos laikais, sugriautas II pasaulinio karo metų ir vėl atstatytas iš originalių plytų, bei panašaus likimo – Ponte Scaligero – tiltas. Tai viduramžių meistrų inžinerijos stebuklas, jo aukščiausia arka siekia net 48 metrus. Šis tiltas ir šalia esanti senoji pilis – Castelvecchio – sudaro vientisą derinį. Pilyje šiandien įsikūrusi moderniojo meno galerija „Museo Civico d‘Arte“, joje galima pamatyti Romos imperijos ir viduramžių palikimą, įdomią gotikos ir renesanso laikų tapybos kolekciją. Šiek tiek atokiau – Veronos katedra – Basilica di San Zeno. Katedros fasadas turi romanikos ir gotikos stilių elementų, viduje – 12-14 a. freskos, kripta su Šv.Zeno palaikais, bronziniai vartai. Taip pat verta pamatyti vieną gražiausių pastatų Veronoje, renesanso stiliaus – „Loggia del Cansiglio“, „Porta Borsari“, 1 a. pastatytus miesto vartus ir „Giardino Giusti“ – puikų 16 a. labirintų sodą.

Venezia (Venecija) – šis, kadaise galingas jūrinis miestas, sukaupęs didžiulius turtus, garsėja savo nepaprastu grožiu, stulbinančia architektūra ir puikia atmosfera yra vienas labiausiai fotografuojamų, tapomų bei aprašomų miestų pasaulyje. Miesto širdis - Piazza San Marco. Aikštės rytuose stovi San Marco bazilika – kviečianti pro nuostabias 13 a. romaninio stiliaus duris, papuošta auksinėmis mozaikomis, kerinti savo rytietiškais ornamentais. Bazilikos brangenybės – nuo 10 a. iki 14 a. kurtas prašmatnus, padengtas įvairiais brangakmeniais, bizantiškas altorius Pala d‘Oro ir 4 paauksuoti arkliai pagaminti 4 a. ir turėję puošti Romos triumfo arką. Šalia – Palazzo Ducale – Dožų rūmai. Rožiniai rūmai su baltomis kolonadomis žavi ne tik savo fasadu, bet ir gausiai išpuoštomis salėmis, žinomų tapytojų, tarp jų – Tintoretto darbais, ginklų arsenalu, liūdnai pagarsėjusiais, užlietais požemio kalėjimais, kuriuose kalėjo dėl amoralaus elgesio vadintas didžiausiu Italijos meilužiu - Kazanova. Šiaurėje, pietuose ir vakaruose San Marco aikštę supa Procuratie Vecchie ir Procuratorie Nuove - buvusios Respublikos administracijos kontoros ir Civico Correr muziejus. Dar viena Venecijos įžymybė – pats Didysis kanalas ir per jį einantis Rialto tiltas, dekoruotas reljefiniais drožiniais, garsėjantis juvelyrinių dirbinių, odos gaminių, batų parduotuvių eilėmis, gražiu vaizdu į kanalą. Verta pamatyti vieną gražiausių Italijoje neoklasicizmo architektūros pavyzdžių – Palladio San Maggiore bažnyčią ir jos varpinę, iš kurios atsiveria puikus Venecijos vaizdas. Taip pat užsukite į antrą pagal dydį bažnyčią Venecijoje – gotikinę Santa Maria Gloriosa dei Frari, žavinčia gausiu tapybos ir skulptūrų palikimu, į Baroką atstovaujančią, jaukią Santa Maria della Salute bažnyčią ir į daugelio dožų paskutiniojo poilsio vietą – gotikinę Santi Giovanni e Paolo bažnyčią.

Bologna (Bolonija) – Italijos Emilijos – Romanijos regiono sostinė garsi seniausiu Europoje universitetu. Jis buvo įkurtas 1086 m., o jau 14 a. čia įvyko pirmoji anatomijos paskaita, tiems laikams visiškai revoliucinis dalykas. Miestas žavi savo įspūdingomis aikštėmis, istorinėmis bažnyčiomis, nepaprastai žaviomis gatvėmis. Čia rasite pasvirusius bokštus -  Torri degli Asinelli e della Garisenda ir viduramžiais statytos miesto sienos liekanas. Miesto centrą sudaro dvi aikštės: Piazza Maggiore ir Piazza del Nettuno. Vienoje iš jų pamatysite įspūdingą fontaną - Fontana dei Nettuno – papuoštą Neptūno skulptūra. Į vakarus nuo aikščių yra miesto rotušė – Palazzo Communale. Ją sudaro keletas pastatų, kurių statyba prasidėjo jau 1290 metais. Viena įžymiausių pastato dalių - Palazzo d`Accursio. Jame įsikūręs žymaus italų dailininko Giorgio Morandi muziejus. Šalia rotušės – gotikiniai Palazzo di Re Enzo. Šiuose rūmuose 13 a. 20 metų kalėjo imperatoriaus Friedricho II sūnus, Enzo. Šiaurinėje Maggiore aikštės pusėje Palazzo del Podesta – rūmai statyti 1201 m., tačiau 1484 m. perstatyti renesanso stiliuje. Ypatingai gražus rūmų fasadas ir arkos su korintinio stiliaus orderiais. Šalia esantis bokštas datuojamas 1212 metais. Magiore aikštės pietuose stovi didžiausia ir įspūdingiausia mieste San Petronio bazilika. Bazilikos statybos tęsėsi nuo 1390 m. iki 1650 m., jos fasadas papuoštas Jacopo della Quercia skulptūromis iš 14 a., vidus gotikinis. Priešais baziliką archeologijos muziejus. Didelį įspūdį palieka San Domenico ir San Stefano bažnyčios. Pastaroji, tai 8 bažnyčių kompleksas Santo Stefano gatvėje. Strada Maggiore gatvė tiesiog perpildyta rūmais ir bažnyčiomis. Čia San Bartolomeo bažnyčia, Casa Isolani aristokratų rūmai, priešais Palazzo Sampieri su freskomis iš Heraklio gyvenimo, komponisto Rossini namas, Palazzo Davia-Bargellini, kur šiuo metu įsikūręs meno muziejus ir  Santa Maria del Servi bažnyčia.  

Firenze (Florencija) – Italijos Toskanos regiono sostinė garsėja savo renesanso architektūros pastatais ir garsia Medicių šeimos pavarde. Miesto centre – Duomo katedra garsi savo 91 m aukščio ir 43 m pločio Brunelleschio kurtu kupolu, marmuriniu neogotikiniu fasadu, labirintus primenančiomis grindimis ir Paskutinįjį teismą vaizduojančiomis mozaikomis. Rytuose – Santa Croce bažnyčia. Šioje gotikinėje bažnyčioje palaidoti tokie garsūs asmenys, kaip Michelangelo, Machiavellis ir Galilėjus. Šiaurėje – San Marco vienuolynas ir aikštė. Vakaruose – gotikinė Santa Maria Novella bažnyčia su renesansiniu fasadu. Florencijoje taip pat rasite Medicių Palazzo Pitti rūmus kur gausu freskų, papuošalų ir brangenybių kolekcijų bei kitų meno kūrinių, taip pat yra karališkieji apartamentai. Liksite pakerėti renesanso stiliaus Boboli sodais ir Ponte Vecchio senuoju tiltu, kur gausu juvelyrinių parduotuvių.

Roma (Roma) – miestas į kurį veda visi keliai,  Italijos sostinė. Vos keli žingsniai nuo Romos Termini geležinkelių stoties - Respublikos aikštė ir Naiadi fontanas, einant gilyn - miesto širdis – Forumas. Tai Romos imperijos politinis ir komercinis centras. Šiandien jį tebegarsina 72-80 m. imperatoriaus Vespasiano pastatytas Koliziejus, apgriuvęs, bet vis dar gausybę lankytojų traukiantis objektas.  Šalia, Konstantino arka ir Palatinas, kuriame puikuojasi Domus Augustana ir Domus Flavia, kadaise nepaprastai gražių rūmų, griuvėsiai.  Šiek tiek atokiau rasite Romos katalikų bažnyčios centrą, popiežių rezidenciją – Vatikaną. Jus pakerės į 136 metrų aukštį šaunantis Šv.Petro bazilikos kupolas, Mikelandželo dekoruota Siksto koplyčia ir marmurinė jo skulptūra  - Pieta, Rafaelio salės, įspūdingomis kolekcijomis garsėjantis Vatikano muziejus ir Sant‘ Angelo tvirtovė. Antikos Forumas, arena, šventyklų griuvėsiai – visa tai ir dar daugiau - „Citta eterna“ – amžinasis miestas.

Napoli (Neapolis) – chaotiškas ir prieštaringas miestas Italijos pietuose, Kampanijos regiono sostinė. Sustokite keliom valandom čia ir apsižvalgykite po šį gyvybingą miestą, pamatykite Chiesa San Domenico Maggiore – gotikinę bažnyčią statytą 1289 – 1324 m. ir papuošta Antonio ir Romolo da Settignano, Pietro Cavallini, Francesco Solimena bei kitų žinomų meistrų darbais,  aplankykite gotikinio stiliaus Neapolio katedrą - Duomo – pastatyta Šv.Gennaro, miesto globėjo, garbei. Nacionalinis archeologijos muziejus Neapolyje saugo vieną įspūdingiausių Europos archeologijos kolekcijų. Čia pamatysite graikų ir romėnų skulptūras, radinius iš Pompėjos. Vienas gražiausių Neapolio pastatų - Palazzo Reale - tai rūmai pastatyti 17 a. Tuo tarpu San Gennaro katakombos yra dar viena dėmesio verta Neapolio įžymybė, datuojama 2 a. Jos smarkiai skiriasi nuo niūrių ir tamsių Romos katakombų, kadangi yra papuoštos gausiomis krikščioniškomis freskomis ir mozaikomis. Sklando kalbos, kad čia palaidotas Šv.Gennaro. Palazzo Reale di Capodimonte – šiems rūmams pabaigti prireikė šimto metų, ružavom-oranžinėm-pilkom spalvom puoštame pastate šiuo metu įsikūrę Capodimonte muziejus ir galerija, eksponuojami Bellini, Botticelli, Caravaggio, Masaccio darbai. Apsilankykite prie Solfatara kraterio. Tikėta, kad tai Vulkano - ugnies dievo - namai. Garai, vanduo ir purvas iš šio kraterio buvo naudojami vaistams gaminti.

Palermo (Palermas) – tai šiaurėje įsikūrusi, apelsinmedžių apsupta, Sicilijos sostinė, didžiausias salos miestas ir vienas geriausių uostų pasaulyje. Čia galite aplankyti 350 metų senumo Cappuccini katakombas. Daugelis siciliečių būtent jas rinkdavosi savo paskutiniojo poilsio vietai. Pasak šaltinių, nuo 1500 iki 1920 metų katakombose palaidota apie 8000 žmonių. Tamsiose koridoriuose galima pamatyti tiek gerai išlikusių mumijų, tiek tokių, kurios neprilygsta siaubo filmuose rodomoms baisybės. Įžymiausia ir paskutinioji palaidota katakombose mumija – Rosalia Lombaro – 2 metų mergaitė, dar vadinama „Miegančiąja gražuole“ dėl nepakitusio per metų metus kūno. Svarbiausia miesto bažnyčia – Palermo katedra. Ji pastatyta 12 a., tačiau nuo to laiko smarkiai pasikeitė. Vienas žymesnių pakitimų įvyko 18 a., kai atsirado baroko stiliaus kupolas, o vidus buvo pertvarkytas pagal klasicizmo stilių. Palermo architektūroje persipina arabų ir normanų pasauliai, išskirtinis to bruožas - raudoni kupolai. Seniausia šio stiliaus bažnyčia – San Giovanni dei Lebbrosi, pastatyta 1071 m. Apsilankykite ir 15 a. statytoje gotikinėje S.Maria della Catena bažnyčioje. Ji stovi Senojo uosto rajone, turi nepaprastai gražų fasadą, kuris ypač patraukliai atrodo saulėlydžio metu. Didžiulis portikas su trim masyviom arkom bei laiptais kvieste kviečia apsilankyti, o triguba arka -  renesanso ypatybė, puikiai dera su gotikinėm konstrukcijom. Dar viena bažnyčia žavinti turistus ir vietos gyventojus savo gražiu fasadu ir persipinančiais ornamentais, Kalsa rajone esanti Chiesa di San Francesco d'Assisi. Ji pastatyta 13 a. Šv.Franciško garbei. Užsukite į La Cuba pilį, kurią Džiovanis Bokačas paminėjo savo veikale „Dekameronas“. Ji neturi jokių sąsajų su to paties pavadinimo šalimi. Pastatas buvo pastatytas karaliaus Vilhelmo II vasaros rezidencijoje 1180 m. Nuo to laiko pilis priklausė tiek valstybei, tiek privatiems asmenims, vėliau buvo perdarytas į kavalerijos kareivines ir iki šiol tokiom liko. Turistams leidžiama čia apsilankyti, tačiau draudžiama fotografuoti. Nepraeikite Palazzo Normanni – šie rūmai, tai buvusi Sicilijos karalių rezidencija, šiandien Sicilijos parlamento būstinė. Miesto rotušę sudaro Palazzo Pretorio ir Piazza Pretorio. Pastatas kilęs iš 15 a., keletą kartų keistas ir padidintas. Savo dabartinę išvaizdą jis įgavo 19 a.